Augalų žydėjimas

Pasak Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros lektorės, dr. Lauros Šukienės, Lietuvos gamtoje vykstančių procesų registravimas turi gilias tradicijas. Sistemingi augalų žydėjimo stebėjimai pradėti nuo 1923 metų agronomo selekcininko Stasio Nacevičiaus iniciatyva. Dabartiniu metu jau surinkta daug vertingos informacijos, kuri gali padėti atskleisti klimato kaitos poveikį augalų žydėjimo pokyčiams. Atlikti tyrimai vienareikšmiškai rodo tam tikrų augalų pražydimo ankstyvėjimą. 37 metus stebėtų paprastųjų lazdynų žydėjimas atskleidė, kad šios rūšies augalai pražysta anksčiau. Užfiksuota, jog paprastojo lazdyno ankstyvėjimas Lietuvoje siekia 20-25 dienas. Mažesnius pokyčius, bet taip pat reikšmingus, iliustruoja ir karpotojo beržo pražydimo datos. Šios rūšies augalų pražydimas paankstyvėjo 10-15 dienų. Tuo tarpu mažalapės liepos – 5-10 dienų. Nustatyti žydėjimo poslinkiai tiesiogiai siejami su oro temperatūros pokyčiais. Anksti pavasarį pražystantys augalai ypatingai jautrūs oro temperatūros kaitai. Aukštesnė temperatūra gali inicijuoti ankstesnį nei įprastai augalų pražydimą. „Prognozuoti, kokie numatomi pokyčiai mūsų laukia ateityje labai sudėtinga. Peržvelgus įvairiausius žmonijos vystymosi scenarijus ir klimato modelių nurodomus oro temperatūros pokyčius pastebima, kad tolesnis augalų žydėjimo poslinkis yra tikėtinas